Istorija

Ignalinos parapija – jauniausioji mūsų rajono parapijų sesuo. Vėliau už ją įsteigta tik Visagino tikinčiųjų bendruomenė. Kai kitos bažnyčios mūsų krašte savo amžių skaičiuoja šimtmečiais, Ignalinos katalikai į savo bendriją susibūrė nuo 1896-ųjų. Istoriniai dokumentai mini, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ignalinoje buvo ir cerkvė.
Prieškarinis Ignalinos kraštas buvo lenkų okupuotas. Visose mokyklose buvo dėstoma tikyba, o Ignalinos mokykloje ir šv. Mišios buvo aukojamos. Pirmoji viešai išsakyta mintis – statyti Ignalinoje bažnyčią – priklauso Breslaujos dekanato ir Dūkšto bažnyčios rektoriui Petrui Stupkevičiui. Pasiūlymas, nuskambėjęs pamokslo metu, buvo sutiktas su džiaugsmu ir paremtas, nes galvota apie tai jau senai, nors vietiniai dvasininkai (Palūšės, Vidiškių parapijų kunigai) abejojo naujos bažnyčios reikalingumu. Juk abi bažnyčios tik per penkis kilometrus nuo Ignalinos. Tačiau naująją idėją palaikė ir Vilniaus arkivyskupas. Todėl 1929 metų spalio mėnesį organizuojasi bažnyčios taryba iš 10 asmenų.
Pirmosios šv. Mišios aukojamos išnuomotame bute Vilkakalnyje, o vėliau jau atskirame Meškėnų name prie Gavio ežero.

 

Beveik penkerius metus (1928 – 1933) įvairiausiais jaunimo organizuojamais vaidinimais, loterijomis, vakarėliais buvo renkamos lėšos bažnyčios statybai. Ponai Elena Dorochova ir Antanas Rėchs padovanojo 10 594 kvadr. m žemės plotą, nebrangiai nupirktas medinis gyvenamasis namas ir 1931 metais pradėta statyti koplyčia, kuri vėliau, pastačius bažnycią, turėjo tapti klebonija.
Po metų (1934) jau dedami pamatai naujai – medinei bažnyčiai, 25,7 x 12 m dydžio. Kertinį akmenį pašventina arkivyskupas metropolitas Romualdas Jelbžikovskis. Karai ir perversmai sutrukdė statybą, o sovietmečiu būsimoji bažnyčia tapo kultūros namais, dabar – biblioteka.
Tikintieji keliasdešimt kartų kreipėsi į įvairias valdžios instancijas, pradedant rajono valdžia ir baigiant TSKP CK generaliniu sekretoriumi L. Brežnevu, prašydami grąžinti maldos namus. Iš niekur nesulaukta jokios pagalbos, netgi rimto atsakymo.

NAUJOS BAŽNYČIOS STATYBA

 

 

Brėkštant Atgimimui, išsipildė tikinčiųjų lūkesčiai. 1989 metų lapkričio 11 d. Jo Ekscelencija Vilniaus Arkivyskupas Julijonas Steponavičius pašventino kertinį bažnyčios akmenį. Apeigos buvo itin iškilmingos: apie tūkstantį dalyvių, 12 kaimyninių parapijų kunigų, daug gpeigos buvo itin iškilmingos: apie tūkstantį dalyvių, 12 kaimyninių parapijų kunigų, daug gėlių, jaunimo išsakytų poezijos žodžių. Tą dieną dėkodamas Jo Ekscelencijai, Ignalinos bažnyčios klebonas Ignas Jakutis išreiškė viltį, kad trūksta lėšų ir medžiagų, bet manoma, jog tai laikina, nors ir rimta kliūtis.
Statybos užsitesė… Buvo statoma aukotojų lėšomis. Bažnyčios šventinimo – konsekracijos proga nuoširdžiai dėkojome Vilniaus arkivyskupijai, Vokietijos Biureno miesto Maltos ordino tarnybai ir jos atstovui p. Frankui Janssensui, Ignalinos rajono savivaldybei, tuometiniam merui Broniui Ropei. Parapijoms: Šv. Teresės, Gerosios Vilties, Šv. Petro ir Povilo, Šv. Onos, Švenčionių, Kaltanėnų, Ceikinių, Tverečiaus, Dūkšto, Rimšės, Palūšės, Vosiūnų, Linkmenų ir daugeliui kunigų, parapijiečiams.
1996 m. rugpjūčio 18 d. J. E. Arkivyskupas A. J. Bačkis pašventino koplyčią apatiniame aukšte.
1999 m. Gegūžės 14 d. Ignalinos dekanatą vizitavo J. E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas A. J. Bačkis ir jo pagalbininkai vyskupai: J. E. Juozas Tunaitis ir J. E. Jonas Boruta SJ. Ta proga buvo aukotos šv. Mišios, kuriose dalyvavo visi dekanato kunigai.
Iki vėlyvo rudens buvo vykdomi baigiameji darbai.
Pagaliau atėjo lauktoji diena… Tūkstantmečių sandūroje Dievas mūsų parapijos žmonėms suteikė didelį džiaugsmą – J. E. Arkivyskupas metropolitas A. J. Bačkis konsekravo bažnyčią. Sutikdami 2000-ąjį Jėzaus Kristaus gimtadienį naujoje bažnyčioje, esame pakviesti į dvasinį atsinaujinimą, į Dievo Karalystės kūrimą, kad Viešpats pašventintų ateinančio tūkstantmečio laiką ir mūsų gyvenimą.
Bažnyčią projektavo jaunas gabus architektas Ričardas Krištapavičius. Už šį projektą autorius tuo metu sąjunginiame architektų konkurse Maskvoje apdovanotas aukso medaliu.
Ignalinos parapijoje švenčiami treji atlaidai:
Švč. Mergelės Marijos gimimo – rugsėjo 8 d.
Šv. Ignaco Lojolos (jėzuitų ordino įkūrėjo) – liepos 31 d.
Šv. Kūdikelio Jėzaus Teresėlės – spalio 1 d.
Per 75 metus Ignalinos katalikams vadovavo nemažai kunigų. Vieniems bažnyčioje teko dirbti ilgiau, kitiems trumpiau. Prieškariniais laikais ir karo metu kunigų kaita buvo mažesnė. Tada parapijos gyventojų dvasinius reikalus tvarkė kun. Petras Vytautas Stupkovičius (tapęs rektorium), kun. Edmundas Mirauskas.
Nuo 1946 metų beveik kasmet į Ignalinos bažnyčią nuolatiniam darbui buvo siunčiami vis nauji kunigai. Tai kun. Jonas Grigaitis (1946), kun. Antanas Dilys (1947), kun. Jonas Deksnys (1948), kun. Romualdas Blažys (1948), kun. Donatas Valiukonis (1953), kun. Petras Daunoras (1957), kun. Algis Miškinis (1960), kun. Vytautas Rūkas (1962), kun. Česlovas Taraškevičius (1965), kun. Jonas Balčiūnas (1968).

 

Nuo 1968 metų Ignalinos bažnyčioje dirbo kun. Ignas Jakutis. 40 savo kunigystės metų Jis atidavė Ignalinos katalikų tikintiesiems, rūpinosi senosios bažnytelės remontais, bei naujosios bažnyčios statybos reikalais.

Ona Stankevičienė, Irena Šaltienė, Astra Petkūnaitė

Nuotraukos