Saulės spinduliais išpuoštą gegužės sekmadienį, pakilios nuotaikos ignaliniečiai ir svečiai rinkosi į antąsias Šv. Mišias. Jų metu klebonas Vidas Smagurauskas visus susirinkusius pasveikino su neeiline diena –su kiekvieno gimimo diena. Šią sekminių diena gimė mūsų tikinčiųjų bažnyčia, kurioje mes kiekvienas gavome Šv. Dvasios suteiktas dovanas Dievo karalystės tarnystei.
Po iškilmingų Šv. Mišių klebonas pakvietė švęsti šios nuostabios, Dievo duotos, šventės į miesto mažąją estradą. Lydimi policijos ekipažo, su šlovinimo giesmėmis, laimingi parapijiečiai iškilmingai nukeliavo į nuostabų Ignalinos kampelį.
Šventė prasidėjo prasmingais klebono Vido Smagurausko žodžiais jungiant tikėjimo brolius ir seses į dalyvavimą Šv. Dvasios atsiuntimo šventėje. Šlovinimo grupė, paskui vaikai garbino mūsų Kūrėją, Į giesmės jungėsi visi, kas nenorėjo likti abejingas mūsų Viešpačiui.
Nors Rimšė nuo Ignalinos ir gana toli, tačiau jo klebonui atstumai ir nuovargis, vedant Šv. Dvasiai, nė motais. Atvykęs švytinčiu veidu mums susirinkusiems taip švelniai ir įtikinamai paaškino apie šios ypatingos šventės prasmę. Jo žodžiais – pagrindinis dalykas, ko turėtų norėti žmogus šioje žemelėje, tai Šv. Dvasios, jos globos ir dovanų. Visa kita atsiranda, kai žmogus įgyja Šv. Dvasios patepimą. Klebonas Algis Vaickūnas labai gražiai papasakojo apie savo Šv. Dvasios patepimą – krikštą, įvykusį 1993 metais. Nuo to laiko jam kiekvienas yra tikra ta žodžio prasme – brolis ir sesė.
Kiekvienas tapo mylimas ir svarbus.
Atvyko į šventę Veiklių žmonių bendrijos narys – muzikantas, giesmių autorius ir atlikėjas iš Kauno.
Jis įdomiai paliudijo savo susitikimą su Viešpačiu, šlovinimo giesmių atsiradimo prasmę. Paskui sekė jo atliekamos šlovinimo giesmės, dainos pagal J. Marcinkevičiaus eiles. Širdį glostė gitaros akordai ir malonus giedančiojo balsas. Norėjosi klausytis ir klausytis. Tačiau žmonių kūnai išalko, todėl klebonas Vidas Smagurauskas visus pakvietė skanauti lauke kareiviškame katile garuojančios skanios ir sočios košės ir gerti arbatėlės.
Pasisotinę, sotūs ir laimingi, susirinkusieji meldėsi, šlovino giesmėmis Jėzų Kristų. Niekas nenorėjo skirstytis, nors saulutė spindulių mums tą nuostabią dieną nepagailėjo. Kaitino kiekvieną iš mūsų lyg tai būtų tikroji Šv. Dvasios ugnis , o gal tai ir buvo….kiekvienas, kuris dalyvavo , tai supras ir pajus.
Dėkojame Viešpačiui, kad atsiuntei mums Šv. Dvasią. Tau šlovė ir gyrius per amžius.
Laiminga parapijietė Danutė
