Žmonės, krikšto iškelti į karališkosios kunigystės garbę, o Sutvirtinimu tapę dar panašesni į Kristų , eucharistiniu būdu drauge su visa bendruomene dalyvauja paties Viešpaties Jėzaus aukoje. Šventojoje Eucharistijoje sutelktas visas dvasinis Bažnyčios gėris - pats Kristus, mūsų Velykų avinėlis.

Eucharistinę auką aukoja pats Kristus, amžinasis Vyriausiasis Naujosios Sandoros Kunigas, veikdamas per Jam patarnaujančius kunigus. Taipogi pats Kristus, realiai čia esantis duonos ir vyno pavidalais, yra eucharistinės aukos atnaša.

Kas nori priimti Kristų eucharistinėje komunijoje, turi būti malonės būklėje. Jei kas jaučiasi sunkiai nusidėjęs, negali priimti Eucharistijos prieš tai negavęs atleidimo Atgailos sakramentu.

Švenčiant Eucharistiją, visuomet skelbiamas Dievo žodis: dėkojama Dievui Tėvui už visas Jo geradarybes, ypač už tai, kad mums dovanojo savo Sūnų; konsekruojamia duona ir vynas; dalyvaujama liturginiame pokylyje, priimant Viešpaties Kūną ir Kraują. Šie visi elementai yra vienas ir tas pats kulto veiksmas.

Esminiai Eucharistijos sakramento ženklai yra kvietinė duona ir vynuogių vynas, kuriems šaukiamasi Šventosios Dvasios palaiminimo, o kunigas taria konsekracijos žodžius, Jėzaus pasakytus Paskutinės vakarienės metu: " Tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas, (...) Tai yra taurė (...) mano Kraujo...".

Išeidamas iš sio pasaulio pas Tėvą, Kristus mums paliko Eucharistiją. Dalyvavimas Šventojoje Aukoje mūsų širdį padaro panašią į Jo širdį, palaiko mūsų jėgas šio gyvenimo kelionėje, žadina ilgėtis amžinojo gyvenimo ir jau dabar vienija su Dangaus Bažnyčia, su Švenčiausiąja Mergele Marija ir visais šventaisiais.

Pagal Katalikų Bažnyčios Katekizmą

parengė D. Keina

Pasirengimas Atgailos sakramentui ir Pirmąjai Komunijai mūsų parapijoje prasidės spalio mėnesį.