Į festivalį Sielos 2011 vyko ir Ignalinos, ir Vidiškių, ir Molėtų parapijų jaunimas. Gavę kunigo Deimanto palaiminimą bei pasičiupę gerą nuotaiką išvykome į šlovinimą, kurio laukėme jau seniai. Šlovinimas ir koncertai prasidėjo 15 val. Kiekvienas atvykęs kartu su krikščioniškomis grupėmis galėjo šlovinti ar tiesiog paklausyti įvairių roko stiliumi atliekamų giesmių.

Mūsų parapijukai nedelsdami ėmė žiūrinėti programas ir, tuojau pat pasirinkę šlovinimą, giedojo ir meldėsi visa širdimi. Buvo nuostabu, kad visi nesivaržydami galėjo kartu giedoti.

Iš tiesų, grįždami į namus išsiaiškinome, kad į mūsų širdis tą dieną pasibeldė malda, kurią patyrėme bešlovindami. Anksčiau niekaip nesuprasdavau, kas tas šlovinimas ir kaip begiedant galima melstis. Bet būten šiame festivalyje tai pajutau ir supratau.

Ir kai visiškai nėra svarbu, ką apie tave pagalvos kiti, tu giedodamas tiesiog susikaupi ir užsimerkęs jauti giesmės jėgą bei galią, kuri labai veikia žmogų. Ta galia apsupo ir mane. Nebuvo laiko net pagalvoti apie žemiškus, buitinius dalykus. Tiesiog tuo metu buvau atsidavus tik Viešpačiui, kuris mane pagydė nuo įvairių dvasinių žaizdų.Tai sunku apsakyti žodžiais. Tai reikia patirti.

Labai džiaugiuosi, kad toks festivalis yra rengiamas ir sėkmingai gyvuoja jau dešimtus metus.

Renata Artimavičiūtė