Šventiškai nusiteikę ir pasipuošę vaikai ir jų tėvai susirinko į kalėdinę šventę. Parapijos vaikų dienos centras dūzgė kaip bičių avilys. Tėvai ruošė stalą - dėliojo vaišes. Vaikai dalijosi įspūdžiais apie šv. Kalėdas: kas kokią dovaną rado po eglute, kas kokią dovanėlę nuo Kalėdų senio gavo...

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis. Meldėmės už visus Carito vaikus, jų tėvus, senelius ir močiutes.

Po šv. Mišių visi susirinkome į salę. Pelytė, atbėgusi iš bažnyčios rūsio, pakvietė į puotą. Kalėdų senelio padėjėjas su mama lape paklausė vaikų, ar būtų norinčių jį pamatyti. Vaikai, žinoma, norėjo, bet turėjo neįprastai pakviesti. Kartu su lape ir nykštuku vaikai padeklamavo eilėraštuką - pakviestuką. Senelis kaip mat atsirado. Visokiausių užduočių jis buvo sugalvojęs - kam eilėraštį paskaityti, kam pilna burna vandens dainelę sudainuoti.

Nespėjo senelis visų dovanėlių išdalinti, - į duris kažkas tyliai pasibeldė. Durys prasivėrė... O gi senis Kalėda! Toks  jaunas, su skrybėle ir beveik be barzdos. Šitas senis ėmė nuo eglutės vaikų pieštas atvirutes - per metus padarytų gerų darbų pažymėjimus, ir kiekvienam įteikė po dovanėlę. Ir ne vien dovanas dalijo! Ir senovinius žaidimus žaidė, ir liaudies šokį pašoko. Linksma buvo ir prie stalo.

Laikas nenumaldomai bėgo. Seneliams atėjo metas keliauti pas kitus vaikus. Tačiau šventė dar tęsėsi prie laimės šulinio. Užmetusieji meškeres vis ištraukdavo gražių žaislų.

Smagūs pilni įspūdžių vaikai išsiskirstė po namus, širdyse išsinešdami po mažytę Kalėdų dbvasios kibirkštėlę.  

 Šventės nuotraukos - galerijoje.

Akvilė Berlinskienė, mama ir savanorė