Jaunimas drauge su kun. Deimantu keliavo į Mackonkiemį, esantį Utenos rajone. Jų tikslas: dažasvydis - aktyvus, pilnas netikėtumų, įtampos ir emocijų žaidimas, kurio metu žaidėjai priversti daug judėti, slėptis, taikliai ir greitai šaudyti. Svarbi strategija ir gebėjimas greitai orientuotis.

Nors oras buvo ne toks palankus, kokio buvo galima tikėtis, tačiau dalyvių nuotaikos ir entuziazmo nesugadino net trumpas lietus. Apsišarvavę visa reikiama amunicija (kariškais rūbais bei šautuvais) visi nuskubėjo į žaidimo vietą, kur teko ne tik už padangų dangstytis, bet ir po pelkes klampoti. Ne vienam teko atremti šratų smūgius, ne vienas ir mėlynę „įsistatė‘‘, bet visi alei vieno tikino, jog buvo verta. 

O verta ne tiek dėl paties žaidimo, kiek dėl galimybės pabūti kartu netradicinėje aplinkoj. Tai mus suartino ir sustiprino kaip komandą. Žaidimui pasibaigus, po besišypsančių veidų slėpėsi nuovargis, tačiau tai dar nebuvo tos dienos pabaiga.

Grįžusi į Ignaliną, grupelė nuskubėjo į bažnyčią, kur tyloje ir ramybėje, nuslūgus dienos įspūdžiams ir emocijoms, dalyvavo Šv. Mišiose. Potamsėje bažnyčioje, prie žvakių šviesos su iškilmingu ramumu buvo aukojamos Mišios ir dėkojama Dievui už tos dienos įspūdžius ir džiaugsmus.

Laima Urbanavičiūtė