Paskutiniąją rudens mėnesio savaitę, lapkričio 30 dieną, Ignalinos parapijoje vyko muzikos ir poezijos valanda, pavadinimu „Stop adventas". Pripažinkime, pavadinimas išties intriguoja. Ir ne tik pavadinimas, paties renginio tikslas buvo priversti žmones bent tą valandėlę kažkur nebėgti, o tiesiog sustoti ir pamąstyti. Pamąstyti apie tai, apie ką turbūt ne taip dažnai ir mąstome: Dievą, Jo artumą ir kas svarbiausia, nenumaldomai artėjančią visų tikinčiųjų šventę, mūsų šventę - Kristaus gimimą, Kalėdas. Juk su šia diena prasidėjo Adventas - rimties ir susikaupimo metas.

Taigi, Kaip turėtume tam pasiruošti? Ką daryti, kad tinkamai pasiruoštume? Galų gale, ar tam apskritai reikia ruoštis? Į visus šiuos klausimus buvo atsakyta. Galbūt ne tiesiogiai, ne žodžiaia, bet kas nuoširdžiai klausėsi, tas išgirdo. O išgirsti padėjo Ignalinos muzikos mokyklos ir Ignalinos gimnazijos mokytojai.

Renginio vakaras, prasidėjęs muzikos mokyklos solistų atliekama giesme „Atleisk, man, Viešpatie", dvelkė susikaupimu ir rimtimi. Ir iš tiesų, už ką atsiprašyti turėjome kiekvienas. Gimnazijos mokytojai skaitė poeziją - mintis ir žodžius, kurie kalbėjo į kiekvieno širdį. Ne vieno širdį turėjo paliesti ir mokytojos A.Tijūnelienės lūpomis ištarti žodžiai: „...o kartais taip sunku tikėti tuo, ko nejauti ir nematai, bet juk gera kelt ir gult su mintimi, jog turi būt kažkas labai kilnaus, kas pasigaili kenčiančio žmogaus". Muzikos mokyklos muzikantai tuo metu grojo ir dovanojo savo muziką klausytojams.

Bet viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Renginys baigėsi, tačiau Adventas dar tik prasidėjo. Nepamirškime to. Pakaks bėgti, sustokime. Atsiliepkime į Bažnyčios kvietimą laukimo laikotarpį išgyventi ramiai, bet su džiaugsmu. Įsiklausykime į kun. Deimanto pasakytus žodžius: „pabūkime vaikais ir patikėkime artėjančiu stebuklu".

Laima Urbanavičiūtė