2008 m. rugpjūčio mėnesį Ignalinos parapijos jaunimas, kartu su kunigu vikaru Deimantu Braziuliu, susibūrė į maldos grupelę. Jos nariai kartą per savaitę renkasi kartu melstis, giedoti, skaityti Šv. Raštą, dalintis, kaip Šv. Rašto žodžiai veikia kiekvieno gyvenime, kaip sekasi gyventi pagal evangeliją bei ją skleisti.

Šių metų vasario pradžioje Maldos grupelės nariai dvi dienas dalyvavo rekolekcijose Tiberiados bendruomenėje Baltriškėse (Zarasų rajone). Dvi dienos atokiame kaime, apsistojus brolių pastatytame jaukiame rastiniame name, vienuoliškas gyvenimo ritmas, kuriame beveik visą laiką užima malda ir darbas, kiekvieną paveikė skirtingai: vieni jau turėjo tokios patirties, tad ir priimti širdimi, įsijungti į bendrą maldą, apimančią visą bendruomenės gyvenimą ir ieškojimą santykio su Dievu buvo lengviau. Kitiems tai buvo visiškai neįprasta, bet ir juos palietė ta dvasinė patirtis ir išgyvenimai, taip sąlyginai mažai šio žemiško laiko trukę, bet tikriausiai pasiliksiantys kiekvieno širdyje ir mintyse visą gyvenimą.

Brolis Egidijus, vienintelis kunigas tarp keturių Tiberiados bendruomenės brolių, asmeniškai mums, dar tik neseniai susibūrusiems ir netvirtiems, paskaitė paskaitą apie dalyvavimą bendruomenės gyvenime, bendrą maldą ir bendrą Dievo ieškojimą. Jis sakė, kad gyventi pagal Evangeliją ir gyventi bendruomenėje yra neatsiejami dalykai. Nei pasninkas, nei atsiskyrėliškas gyvenimas neduoda tiek vaisių kiek broliška meilė. „Bendruomenę sieja malda kartu ir malda vieniems už kitus. Tai stiprina ją, ryšius tarp jos narių", - tiek savo, tiek kitų žmonių patirtį liudijo brolis.

Kilęs, kaip ir kiti čia gyvenantys vienuoliai, iš Belgijos ir iš prigimties prancūzakalbis, brolis Egidijus gražia lietuvių kalba ir labai vaizdingai mus mokė, jog vienas iš svarbiausių dalykų bendruomenei yra ištikimybė: „Tobulų žmonių nėra. Krikščioniška bendruomenė vienija skirtingus, netobulus žmones. Nebūtinai turime patikti vieni kitiems". Tiberiados bendruomenės brolis patvirtino mūsų pačių jau patirtą dalyką, jog praėjus kuriam laikui po tapimo bendruomenės nariu, yra didelė grėsmė tapti jos „vartotoju", o ne aktyviu nariu. Toks vartotojiškumas bendruomenei yra labai žalingas. Tuomet vėl reikalinga ištikimybė - nenuleisti rankų ir neišeiti. Tik kantrybė ir ištikimybė duoda vaisių. „Įsivaizduokite, jei perinti višta paliktų lizdą. Iš kiaušinių niekada neišsiristų viščiukai", - su šypsena lūpose, tačiau visai rimtai mokė brolis Egidijus. Ir dar: „Nepalikite savo sergančios motinos dėl kitos sergančios motinos" - vienos netobulos bažnyčios ar bendruomenės dėl kitos taip pat netobulos.

Dar vienas svarbus dalykas pilnaverčiam bendruomenės gyvenimui, pasak vienuolio, yra jos atvirumas naujiems nariams. „Bendruomenė neturi būti uždaras ratas. Ji būtinai turi būti misijonierių grupė. Nebijokite pakviesti į savo ratą kitus žmones!", - ragino šimtus žmonių, dvasinių piligrimų į savo tarpą, savo buitį ir bendrą maldą kiekvieną mėnesį priimančios Tiberiados bendruomenės brolis. Broliška meilė, bendrystė maldoje, ištikimybė, bendra veikla ir bendra patirtis - tai bendruomenės vienybės pagrindas. O būtent vieninga bendruomenė patraukia kitus.

Joana Goštautaitė