Įprasta, kad mūsų vyrai daug nekalba. Sentimentai ir lipšnumas - ne jiems. Emocijos ir jausmingumas juos neretai suerzina. Yra ir vyriški darbai, juokai, įpročiai. Vyriškas laisvalaikis. Ir vyriška pasaulėžiūra. Įprasta. Juk savo aplinkos vyrus „žinome mintinai"... O kaip vertinti TUOS, kurie susirenka ne dėl to, kad „įprastai vyriškai" praleistų laiką, bet pasimelsti ir pagiedoti? Nuoširdžiai ir neįtikėtinai paprastai paliudyti Dievą savo vyriškame gyvenime? Ne... tokių nežinom! Nepažįstam! Nei karto negirdėjom!... kol neapsilankėm tarptautinės Veikliųjų žmonių bendrijos susitikime.

Trečiadieniais Ignalinos parapijos nameliukas net braška (vargu, ar tiek daug suaugusių žmonių rinkdavosi čia kada nors anksčiau). Bendrijos koordinatorius Ignalinos rajone Stasys Valinskas mielai pasitinka kiekvieną čia atėjusįjį. Vyras sako, kad norint suprasti, kas yra Veikliųjų žmonių bendrija, reikia pabūti joje.

Kol renkasi kiti, kol repetuojamos giesmės, kol arbatinukas ir puodeliai suranda savo vietą, visa stebinti akis užkliūva ir už amerikiečio, bendrijos įkūrėjo Demoso Šakarijano knygos „Laimingiausi žemėje žmonės". Kas jie? Stasys Valinskas dovanoja knygą ir dar prideda bendrijos žurnalo „Atsakymas" pirmąjį numerį. Simboliška - išsprūsta mintis. Klausimas ir atsakymas ateina kartu.

Amerikoje prieš 57-rius metus jaunas fermeris ryžosi grąžinti vyrus dievop. Lengva nebuvo. O ir neįprasta. Ekonominis nuosmukis motyvavo kitokiai veiklai. Bet devyniolikos krikščionių grupelė laikui einant pavirto tarptautine organizacija. Lietuvoje ji veikia jau šešiolika metų. Pradžią gavusi Kaune, neaplenkusi Klaipėdos, Prienų, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio, Ukmergės ir Vilniaus, Veikliųjų srovė pasiekė ir mūsų vyrų namus.

Stalas, apie kurį įmantriai išsilankstė susirinkusiųjų vora, suvienijo visom prasmėm. „Nėra jokių apribojimų. Gali priklausyti bet kokiai denominacijai.Veiklių žmonių bendrija nesteigia naujų bažnyčių. Bendrija tik remia jau egzistuojančias bažnyčias",- knieti pacituoti organizacijos internetinę svetainę.

Bet žodžiai išlėktų kaip žvirbliai, jeigu neįsikūnytų čia kalbančiųjų akyse. Įvairūs. Patyrę daugiau ar mažiau, vyrai išvynioja savo asmenines dramas. Jų niekas neprivertė. Jie patys rado bendrą kalbą. Apsisprendė krikščionybėje būti VYRAIS. Bendra veikla įprasmina maldą. O ji - natūrali, ne prievarta išspausta, ne išmirkusi prisitaikėliškame saldėsyje. Ta malda duoda suprasti, kad santykis su Dievu neįpareigoja tapti silpnu. Atvirkščiai! Žmogus turi stiprėti. Tokia VYRŲ MALDA. O jie... delsia skirstytis. Netgi tie, kurie nuo Švenčionėlių ar iš Kazitiškio. Maža to, visame tame - jokios vaidybos.

Nuoširdumas ne tik paliečia, bet gali ir supurtyti. Tuo įsitikino ne vienas vyras ir ne viena moteris, atėjusi į bendrijos susirinkimus arba išgirdusi bent vieno nario gyvą pasakojimą. „Bendrija pasiekia vyrus, kurie kitokiu būdu nepriima Evangelijos",- efektą pakomentuotų sakinys iš Veikliųjų lankstinuko.

Vienas vyras, perskaitęs šio teksto juodraštį, pasakė: „Kiekvienas vyras yra pašauktas būti geruoju ganytoju. Bet tai nereiškia vaikščioti iškėlus galvą su savo didžiąja lazda. Tai reiškia guldyti galvą. Ypač kasdienybės rutinoje: šeimoje ir darbe. Nuolat. Kaip Mozė, išvedęs tautą iš Egipto. Kaip Paulius, apkeliavęs visą pasaulį...".

Taip, tai Veikliųjų misija. Ji pašaukta kviesti vyrus. Jie pašaukti padėti pasikrikštyti ir augti dvasioje. Pašaukti lavinti, kad KIEKVIENAM išsipildytų jo didysis pašaukimas Veiklieji žmonės susibūrė laimėti vyrus Dievui!

Ieva Čičelytė