Trumpa Palūšės parapijos istorija

Palūšės šv. Juozapo bažnyčia su varpine yra vienas vertingiausių bei seniausių medinių liaudies architektūros ansamblių, stovintis išskirtinio grožio vietoje – ant aukštos kalvos prie Lūšių ežero.

Palūšės bažnyčią kitados savo lėšomis ir pastatė kunigas Juozapas Stockis-Bazilevskis. Statybos vyko 1747-1757 metais. Bažnyčia yra liaudiškojo medinio baroko pavyzdys. Teigiama, kad ji statyta tik kirviu, o vietoje metalinių vinių naudoti mediniai kaiščiai.

1800 metais prie šventovės tvoros buvo suręsta aštuoniakampė varpinė, vienintelė tokia Lietuvoje, savo forma primenanti senųjų lietuvių medinių pilių sargybos bokštą. Ji kartu su bažnyčia sudaro vientisą ir darnų ansamblį.

Bažnyčios tūris yra trinavis halinis. Plačią viduriniąją navą pratęsia žemesniu stogu dengta trumpa presbiterija su trisiene apside. Anot Lietuvos medinių bažnyčių bei koplyčių tyrinėtojos daktarės Algės Jankevičienės, tokių žemesnių presbiterijos stogų Lietuvos medinėse bažnyčiose – labai reta.

Kunigas J.Stockis-Bazilevskis Palūšės medinukę pavadino savo globėjo Šv.Juozapo vardu. Manoma, kad fundatorius palaidotas priešais centrinį altorių. 1815-1830 bažnyčia buvo suremontuota, 1841 m. apkalta lentomis.

1886-1894 m. atnaujintas jos interjeras, t.y., išdažytas vidus, pastatytas didysis altorius.

Bažnyčios dvišlaičio stogo centre kyšo didesnis bokštelis, virš prieangio – mažesnis, abu puošti ažūriniais kryžiais. Sienos vertikaliai apkaltos lentomis, jas skaido įvairaus dydžio stačiakampiai langai. Akmeniniais laipteliais užkopusius tikinčiuosius pasitinka įrašas virš durų: „Įženk geras. Išeik geresnis“.

Bažnyčios lubos plokščios, medžio lentų. Tašytų rąstų sienos lentomis neapkaltos, tad galima pamatyti senąją statybos techniką. Presbiteriją nuo navos skiria trapecijos formos triumfo arka. Interjerą puošia trys neobarokiniai altoriai, dekoruoti medžio drožiniais. Jie pastatyti XIX a. pabaigoje. Presbiterija buvusi tapyta, tačiau atidengti tapybą kainuoja brangiai, todėl kol kas galime matyti tik šios tapybos fragmentus.

Yra išlikęs ankstesnio barokinio didžiojo altoriaus paveikslas „Šv.Juozapas“. Bažnyčioje yra ir kitų XVIII – XIX a. meno kūrinių ir paveikslų:

„Šv.Antanas Paduvietis“, „Nukryžiuotasis“, „Šv. Laurynas“, „Švč.Trejybė“ ir kt.