Vidiškių parapijos istorija

Vidiškės iš senovės laikų žinomos kaip senas dvaras prie Varnio ežero. Daug žmonių gyvenimų ir likimų yra susiję su šiuo dvaru. Su Vidiškių dvaro gyvenimu yra susijusi ir mūsų, Vidiškių bažnyčios istorija.

1675 m. Daugėliškio bažnyčios vizitacijoje minima didikų Rudaminų prie Vidiškių dvaro pastatyta koplyčia. Jai sunykus, jau naujas dvaro šeimininkas Ragoža, gavęs Vilniaus vyskupo leidimą, 1782 m. dvare pastatė naują koplyčią. 1807 m. dvarą perėmė grafas Liudvikas Pliateris ir tais pačiais metais pastatė naują mūrinę koplyčią ir dvarą imta vadinti „Pšijazn“ (lenk. draugystė, bičiulystė).

19a. 2-3 dešimtmečiais dvaras tapo Jono Kaminskio nuosavybe ir jis 1828 m. pastatė bažnyčią, jos reikalams paskyrė 3 dešimtines, o Rimšėnų kaime užrašė 27 dešimtines žemės. Kunigo išlaikymui kasmet skirdavo 200 rublių metams.

1849 m. gruodžio 15 d. aktu buvo įsteigta Vidiškių filija Daugėliškio parapijos sudėtyje. Šiai filijai pono rūpesčiu priskirti visi šioje apylinkėje dvarui priklausantys kaimai. Vėliau filijos teritoriją paveldėjo Vidiškių parapija. Po Jono Kaminskio mirties, dvarą paveldėjo jo sūnus Ignotas. Šiam mirus, dvaras ir nemaži pinigai liko jo sūnui Jonui Kaminskiui.

Mirdamas Ignatas Kamenskis pavedė sūnui pastatyti mūrinę bažnyčią ir testamente nurodė, kad visu kitu turtu leidžia disponuoti tik įvykdžius pirmąją sąlygą. Gal visai iš pragmatinių sumetimų teko vykdyti testatoriaus valią. Dvarų struktūroje įprasta, kad dvaro alėja, vedanti iš dvaro fasadinio įėjimo atsiremtų į didžiąsias bažnyčios duris. Parenkant vietą Vidiškių bažnyčiai, teko gerokai pasukti į kairę ir taip pat patraukti bažnyčią už kelio Palūšė – Daugėliškis. Toliau pakeitimus teko daryti dėl statybai nepalankaus grunto įprastoje vietoje.

Naująją bažnyčią pradėjo statyti 1901 metais parapijiečių jėgomis. Kasė molį, plytas darė Antaniškės kaime. Ten pat degė ir vežė arkliais į statybas, kėlė į mūrą. Skiedinį mūrui sutvirtinti darė naudojant daugybę kiaušinių, kuriuos tiekė parapijiečių ūkeliai pagausinę vištelių pulkus. Mūrijo samdyti meistrai. Jiems vadovavo inžinierius italas – atvykėlis. Mūrininkams padavinėjo plytas ir vyrai, ir moterys. Plytoms nešioti buvo pritaikyti specialūs rėmeliai. Į juos iš priekio ir nugaros pusės tilpo po 6 plytas. Dirbti ėjo visi, kas tik galėjo, atimdami laiką nuo savųjų darbų. Statyba buvo baigta 1906 metais. Bažnyčią pašventino Vilniaus vyskupas Eduardas Ropas.

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė, su žemesne penkiasiene apside, bokšteliais.

1880-1883 metais čia tarnavo kunigas Silvestras Gimžauskas.

Kunigas Silvestras Gimžauskas buvo ne tik literatas, švietėjas, tautinės sąmonės ugdytojas, lietuviškos dvasios stiprintojas, bet ir blaivybės skleidėjas. Yra parašyta, kad Vidiškėse per devynis mėnesius įvedęs visišką blaivybę. Kunigas Vidiškėse neužsibuvo. Iškėlė į kitą parapiją.

Į Vidiškes buvo atkeltas kitas didis lietuvybės skleidėjas  Aleksandras Burba – Aleksandrėlė.

Tais pačiais 1884 m. A. Burba bažnyčią perdavė kun. Anuprui Rubavičiui. Dar yra dirbęs Vidiškėse kun. F. Lenkevičius. Nuo 1903 m. sausio kunigavo Jonas Skardinskas. Ant jo pečių gulė dabartinės bažnyčios statyba. Dirbo labai daug, drauge su parapijiečiais. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo kunigas M. Juozapavičius, vėliau kunigas Jonas Paplauskas, palaidotas Vidiškių bažnyčios šventoriuje. Paskui – kunigas Vincas Bobinas.

1921 m. Vidiškėms suteiktos parapijos teisės.

1927-1933 m. dirbo kunigas Adomas Zaremba.

Ryškų pėdsaką Vidiškėse paliko 1933-1934 m. dirbęs kunigas Zigmas Žeidys. Jis su parapijiečių pagalba atnaujino bažnyčią , perdengė stogą, pastatė didįjį bokšto kryžių, kuris buvo nulūžęs, pastatė parapijos namus.

Į Vidiškes atvyko kunigas Jonas Romelis ir dirbo 1934-1935 metais.

1935-1936 m. dirbo kunigas Florijonas Neviera.

Ilgesnį laiko tarpą Vidiškėse dirbo kunigas Edmundas Mirauskas, jam pasitraukus į Lenkiją parapiją administravo kunigas Nikodemas Vaišutis. Tais pačiais 1946 m. klebonu paskirtas kunigas Jonas Grigaitis. 1947 metais parapiją perėmė kunigas Antanas Dilys, o po metų – 1948 m. kunigas Jonas Deksnys. Iš pastarojo parapiją perėmė Romualdas Blažys, o 1953 m. atvyko naujas klebonas kun. Donatas Valiukonis. 1956 m. perėmė kunigas Petras Daunoras. Nuo 1959 m. klebonauja kunigas Algis Miškinis. Netrukus paskiriamas naujas klebonas kun. Vytautas Rūkas. Nuo 1965 m. parapijos klebonas kun. Česlovas Taraškevičius, o po jo kunigas Jonas Balčiūnas. Daugybę metų tęsusi kunigų kaita pagaliau nutrūksta, kai parapiją aptarnauti 1968 m. gegužės mėnesį paskiriamas kunigas Ignas Jakutis, kuris net keturis dešimtmečius dirbo Vidiškių parapijoje, nuoširdžiai rūpinosi tikinčiųjų dvasios reikalais.

Ilgą laiką parapijos klebonai ir parapijiečiai dėl parapijos žemės bylinėjosi su dvarininkais. Prie to bylinėjimosi prisidėjo ir Vilniaus Kurija, norėdama perkelti parapiją į Ignaliną, todėl šios parapijos žemės klausimas taip ir liko neišspręstas. Gal todėl Vidiškių bažnyčia ligi 1933 m. stovėjo tuščia ir apleista. Tais metais kun. Z. Žeidžio iniciatyva, padedant parapijiečiams, bažnyčia buvo suremontuota, atnaujinta: perdengtas stogas, pastatytas didysis bokšto kryžius, kuris buvo vėjo nulaužtas. Nors dvarininkai labai pyko dėl to, bet žmonės jau galėjo šioje bažnyčioje melstis.

2006 m. rugpjūčio 27 d. Vidiškių Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia minėjo šimtmetį. Ruošiantis šioms iškilmėms kilo sumanymas atremontuoti bažnyčią, sutvarkyti jos aplinką, pakeisti suolus. Gavus klebono pritarimą, buvo suburta bažnyčios remonto iniciatyvinė grupė. Šiam sumanymui pritarė seniūnė, kaimo bendruomenė. Pinigų remontui aukojo beveik visos parapijoje gyvenančios šeimos, kitur gyvenantys, bei iš Vidiškių kilę kraštiečiai, kai kurios įstaigos. Bažnyčios remonto darbų iniciatorė ir pagrindinė darbų vadovė Laimutė Šapokienė. Žmonės prisidėjo ne tik pinigais, bet ir patarimais, darbu, transportu. Bažnyčia buvo suremontuota, seniūnės iniciatyva šventoriuje pastatytas kryžius. Jo autorius, gimęs ir užaugęs Vidiškėse – Raimondas Žievys. Kryžius padarytas iš vientiso ąžuolo, kurį seniūnė Vigalija Matkėnienė su miškų urėdu Vergantu Valiuku surado Didžiagiryje.

Bažnyčioje buvo pakeisti suolai. Juos pagamino R. Kudabos IĮ. Darbą atliko labai greitai ir gerai, o sąskaitą apmokėjo Norfos labdaros ir paramos fondas, esantis Gruzdžiuose, Šiaulių r. Šio fondo direktorius J. Dundulis į prašymą sureagavo labai greitai ir išsamiai aptaręs situaciją, Vidiškių bažnyčios paremti neatsisakė.

Šiose iškilmėse dalyvavo Vilniaus vyskupas Juozas Tunaitis, kuris teikė Sutvirtinimo sakramentą 154 tikintiesiems, aukojo Šv. Mišias, pašventino bažnyčios šventoriuje pastatytą naują kryžių, skirtą bažnyčios jubiliejui pažymėti. Šv. Mišias aukojo ir 11 kunigų, tarp kurių buvo Aldas ir Medardas Čeponiai bei Kazys Meilius, kilę iš šios parapijos, keletas kunigų, Vidiškėse dirbusių įvairiu laiku, net karo ir pokario metais.

Vidiškių bažnyčia, kaip švenčianti 100 metų jubiliejų, gavo asmeninį Popiežiaus Benedikto XVI palaiminimą. Jį priėmė Vidiškių parapiją aptarnaujantis monsinjoras kun. Ignas Jakutis. Tokį patį savo darbo įvertinimą gavo ir Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, Vidiškių seniūnė Vigalija Matkėnienė. Popiežiaus suteiktus apdovanojimus įteikė vyskupas Juozas Tunaitis.

2008 m. rudenį atsisveikinome su ilgamečiu mūsų parapijos klebonu, mons. kun. Ignu Jakučiu, kuris buvo perkeltas į Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos parapiją.

Sutikome naują kleboną – kun. Eigantą Rudoką. Kunigo Eiganto Rudoko iniciatyva buvo pradėtos rinkti aukos bažnyčios presbiterijos langų pakeitimui, bet suspėjo įdėti tik vieną vitražinį langą, kuriame pavaizduota Šv. Agota, toliau darbus tęsė kun. Deimantas Braziulis, buvo pakeistas kitas langas, kuriame pavaizduotas Šv. Brunonas. Kunigas Eigantas Rudokas 2010 m. birželio 29 d. buvo paskirtas į Vilniaus Šv. Kazimiero (Naujos Vilnios) parapiją ir parapijos vairą perėmė adm. kun. Deimantas Braziulis. Jis nuo 2012-01-10 buvo Vidiškių, Ignalinos, Palūšės ir Kazitiškio parapijų klebonas. Kunigo Deimanto Braziulio iniciatyva 2012 m. buvo renkamos aukos ir vasarą buvo perdažytas Vidiškių bažnyčios stogas. 2013 m. birželio 4 d. į mūsų parapiją buvo paskirtas kun. vikaras Viktoras Kudriašovas.

Vidiškių parapijoje yra dirbę ir kiti vikarai kun. Rimas Vinčaitis, kun. Mykolas Sotničenka (2011-2012 m.), kun. Rimas Kalmatavičius (2010-2013).

Nuo … m. mūsų parapijoje darbuojasi Ignalinos dekanas kun. Vidas Smagurauskas. Jam padeda vikaras kun. Valentin Dulko.

Iš Vidiškių parapijos yra kilę net keturi kunigai. Kunigas Aldas Čeponis iš Ažušilės. Į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją įstojo 1971 m., kunigu įšventintas 1976 m. gegužės 30 d. Kun. prof. bažn. t. dr. Kazys Meilius iš Rimšėnų į seminariją įstojo 1977 m., kunigu įšventintas 1982 m. birželio 6 d. Kun. Medardas Čeponis iš Ažušilės (kun. Aldo Čeponio brolis) į seminariją į seminariją įstojo 1979 m., kunigu įšventintas 1984 m. gegužės 27 d. Kun. Juozapas Juodgalvis iš Ažušilės kaimo jau miręs (1988 m.). palaidotas Vilniuje prie Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios.

1935 metais susikūrė parapijos choras. Vargonininkai: Alfonsas Radžiūnas, Antanas Karla, Mykolas Paukštė, Birutė Čeponytė, o šiuo metu parapijos chorui vadovauja vargonininkas Mykolas Dzedzickas.

Vidiškių parapijos bažnyčios zakristijonai: Edvardas Lazauskas iš Bališkių kaimo, vėliau Jonas Meškėnas iš Lobinių kaimo, o nuo 1994 metų tarnauja vidiškėnas Juozas Vingilis.

Pradėjus dirbti jauniems kunigams atgijo dvasinis parapijiečių gyvenimas, atsirado skaitovų tarnystė. Parapijos skaitovės Danutė Poviliūnienė, Liongina Malikėnienė, Janė Juršienė, Stasė Baronienė sekmadieniais ir šiokiadieniais Šv. Mišių metu bendruomenei skaito Šventojo Rašto skaitinius.

Parapijos kunigų iniciatyva, globojant vikarui kun. Rimui Kalmatavičiui 2011-2012 m. vyko dvasinės pratybos „Eik į savo kambarėlį“, kurios davė nepaprastai gerą pradžią tolimesniam dvasiniam parapijiečių tobulėjimui, tikėjimo gilinimui. Vėliau 2013 m. vasarą vyko ALFA kursas suaugusiems, Vidiškių gimnazijoje – ALFA kursas jaunimui, yra veikianti Vidiškių parapijos maldos grupė. Vidiškėnai aktyviai dalyvauja organizuojamose piligriminėse kelionėse.

Vidiškių parapijoje švenčiami tituliniai Švč. Mergelės Marijos apsilankymo atlaidai.

Parengiant naudoti informacijos šaltiniai :

1. Kviklys „Mūsų Lietuva“ I tomas, Vilnius, Mintis, 1989 m.
2. Ignalinos rajonas Vidiškių apylinkė .Vidiškių dvaro istorinė pažyma. Vilnius, 1992 m., PRPI, istorikas Virginijus Jocys.
3. 2006 m. rugpjūčio 29 d. Laikraščio „Mūsų Ignalina“ priedas „Vidiškių balsas“ Nr.3,
4. Broniaus Vertelkos straipsnis „Bažnyčios jubiliejus gražiame gamtos kampelyje“, 2006 m. rugsėjo 8 d. krikščioniškos minties , kultūros ir visuomenės laikraštis „XXI amžius“, Nr. 67(1467).
5. http://ignalinoskraštas.lt/krastas/baznycios/30-vidiskiu-svc-mergeles-marijos-apsilankymo-baznycia.
6. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vidi%C5%A1ki%C5%B3_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_Apsilankymo_ba%C5%BEny%C4%8Dia.