Mūsų miestų ir miestelių bažnyčios – Dievo namai ir atminties saugotojos. Jos matomos iš tolo, jos be galo gražios ir mielos. Tai gyvenimo, tikėjimo ir meilės ženklai, be kurių neįsivaizduojamas gimtinės peizažas, senųjų tradicijų saugojimas ir tęstinumas. Bažnyčios kiekvieną kviečia užeiti ir gerti iš gyvojo Jėzaus šaltinio, atrasti ramybę, paguodą ir viltį, pajusti šimtmečių istorijos dvasią…
Antrąją šv. Kalėdų dieną Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje vyko didelės iškilmės, minint statybos 30-ąjį ir konsekravimo 20-ąjį jubiliejų. Šie jubiliejai gražiai ir prasmingai minėti visą gruodžio mėnesį. Kiekvieną sekmadienį, po šv. Mišių, ta proga organizuoti koncertai, poezijos skaitymai. Didžiosios šventės dieną šv. Mišias aukojo vyskupas Darius Trijonis, pamokslą sakė bažnyčią konsekravęs kardinolas, tuomet arkivyskupas, Audrys Juozas Bačkis. Kartu buvo Ignalinos dekanato kunigai iš Tverečiaus, Mielagėnų, Rimšės, atvyko Ignalinos bažnyčioje klebonavęs Eigantas Rudokas, vikaro tarnystę ėjęs Viktoras Kudriašovas. Bažnyčia konsekruota 1999 m. gruodžio 26-ąją. Žmonės mena, kad tuomet labai snigę. Švenčiant jubiliejų taip pat iškrito ilgai lauktas sniegas.
Ignalinos parapijos dekanas Vidas Smagurauskas džiaugėsi pilna bažnyčia žmonių, kartu švęsti atvykusiais garbiais dvasininkais ir pasauliečiais, parapijiečiams dėkojo už surinktas aukas, kurios panaudotos papuošti bažnyčią, šventei sužibusią naujais sietynais. Iškilmėse dalyvavo bažnyčios projekto autorius Ričardas Krištapavičius, vargonų meistras Kęstutis Šleinys, Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūrą sukūrusio šviesios atminties skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sūnus Algirdas, a.a. klebono Igno Jakučio giminės.
Iškilmingos buvo šv. Mišios, aukotos už Ignalinos bažnyčią, parapiją ir visą kraštą. Kalėdiniu džiaugsmu tryško raudoni bažnytiniai dvasininkų drabužiai, primindami Šventosios Dvasios išsiliejimą, Kristaus kančią ir jo kraują, dovanojusius žmonijai atpirkimą ir amžinojo gyvenimo viltį. Didingai skambėjo giesmės ir tokie nuoširdūs buvo žmonėms skirti žodžiai. „Žemai lenkiu galvą prieš visus tuos, kurie padėjo pamatus šiai bažnyčiai. Dėkoju Eminencijai, kuris tuomet pasirašė dekretą dėl statybos, taip pat dėkoju visiems kunigams, kurie ja rūpinosi ir rūpinasi. Tegul Viešpats visus jus laimina ir stiprina…“,– kalbėjo vyskupas Darius Trijonis.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis sakė jaučiasi esąs šios parapijos dalis, kadangi ne tik konsekravo bažnyčią, bet dažnai lankydavosi ją statant, daug bendravo su klebonu Ignu Jakučiu, kuris taip ilgai ir sunkiai statė ir kūrė bažnyčią, pats gyveno neturte, tačiau labai rūpinosi žmonių sielomis. Prisiminta senoji medinė Ignalinos bažnytėlė ir ilgus metus trukusios žmonių pastangos ir svajonės turėti naują bažnyčią. Tai tapo įmanoma tik Atgimimo laikotarpiu. „Šiandien dėkojam Dievui ir visiems prisidėjusiems, kad turime šią bažnyčią. Prisiminkime visus mirusius. Pasimekskime prie Igno Jakučio kapo“,– kvietė kardinolas. Jo Eminencija sakė, kad ir Ignalinos kraštas jam labai mielas, čia atvyksta pailsėti vasarą ir jam vienas gražiausių dalykų yra bevažiuojant iš tolo pamatyti baltą bažnyčios bokštą ir kryžių.
Pamoksle kalbėta apie bažnyčią, kaip Dievo buvimo ženklą, šventą Dievo buveinę, kur žmonės susirenka kartu melstis, kaip ir pirmoji krikščioniška bendruomenė, klausytis Dievo žodžio, kur gali pasijusti Dievo tauta. Akcentuota Švento Rašto skaitymo svarba. Ne prabėgomis, o įsiklausant į kiekvieną žodį, kuris skirtas kiekvienam iš mūsų ir kuris palaiko mūsų tikėjimą. „Mūsų bendruomenė negali būti tik maldos, bet meilės bendruomenė. Turėkim reginčią širdį. Pamatykim, kam reikia pagalbos, ką galime aplankyti, paguosti. Pamąstykime, kuo aš prisidedu prie parapijos gyvenimo. Juk bendruomenė, kaip sakė Šventas Tėvas Jonas Paulius II, turi būti bendrystės namai ir mokyklos… Aš džiaugiuosi būdamas su jumis. Ačiū jums kad išlaikote tikėjimą. Ne tik pastatas, bet ir jūs, tikintieji, esate šio miesto veidas…“,– kalbėjo jo Eminencija.
Po šv. Mišių parapijiečiams ir svečiams dovanotas nuostabus koncertas. Įvairių laikotarpių ir žanrų kūrinius atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, solistas Jonas Sakalauskas ir jam talkinę muzikantai Žana Miniotaitė (violančelė), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas), Danutė Kunigėlytė ir Laurynas Preikša (smuikas). Skambėjo ištraukos iš žinomų operų, garsių pasaulio kompozitorių ir lietuvių dainos. Svečiams ir visiems Mišiose dalyvavusiems klebonas Vidas Smagurauskas dovanojo šventei išleistas knygeles, kuriose aprašyta bažnyčios istorija, parapijos gyvenimas ir veikla.
Po koncerto visi pakviesti į agapę – pabūti kartu, pabendrauti. Žmonės buvo vaišinami koše, arbata, pyragaičiais. Sustoję būreliais aptarinėjo šventę, kalbėjosi su kunigais ir vyskupu. Šventė subūrė bendruomenę, atvėrė širdis džiaugsmui, artumo jausmui, tapo dideliu ir prasmingu kalėdiniu įvykiu.
Lina Kovalevskienė
