Dažnai pasakojant savanoriams, draugams, rėmėjams apie Vilniaus arkivyskupijos Caritą sulaukiame nuostabos išgirdus apie nemažą teritoriją, kurioje darbuojamės. Dažnas nustemba, jog Vilniaus arkivyskupijai priklauso ne tik sostinė ar artimesni jai miestai, tokie kaip Lentvaris, Vaidotai ar Eišiškės, kartu šios arkivyskupijos dalimi yra ir tokie tolimesni miestai kaip Ignalina, Švenčionys, Švenčionėliai, Varėna ir Šalčininkėliai.
Visuose šiuose miestuose veikia vaikų dienos centrai, jiems vadovauja parapijų klebonai, dirba socialiniai darbuotojai, jiems talkina parapijiečiai, dauguma darbuotojų pažįsta vieni kitus, todėl bendri susitikimai, ypatingai po ilgo pandemijos laiko labai reikšmingi ir vertingi.
Šį kartą pasakojame apie tris viena nuo kitos netoli nutolusias kaimynines parapijas ir jose veikiančius vaikų dienos centrus: Ignalinos – „Eldoradą“, Švenčionių – „Liepsnelę“ ir Švenčionėlių – „Šypsenėlę“. Prieš gerą mėnesį lankantis Ignalinoje ir kalbantis su vaikų dienos centro ir parapijos Carito komanda, klebonui V. Smagurauskui kilo mintis į vieną būrį sukviesti trijų parapijų atstovus iš vaikų dienos centrų bei pasikalbėti apie kylančius iššūkius, pasidalinti patirtimi, išgirsti vienas kitą ir įgyti naujų žinių.
Gegužės 21 d. turėjome intensyvią diskusijų ir susitikimų dieną. Labai džiaugiamės, kad pasidalijimų dienoje dalyvavo visi dienos centrų darbuotojai iš minėtų parapijų bei įsipareigoję savanoriai. Taip pat šių parapijų klebonai, juos lydėjo ir dieną moderavo Vilniaus arkivyskupijos direktorė ses. Jolita Matulaitytė ir karitatyvinių programų koordinatorė Ieva Kuzmaitė. Mokymų metu turėjome galimybę klausytis slovakų misionieriaus redemptoristo kun. Rastislav Dluhy paskaitos, kuris nuotoliniu būdu dalinosi savo įžvalgomis ir patirtimi apie parapijų bendruomenes ir jų įtraukimą į turimas veiklas, nelengvą, bet labai reikalingą kelią norint jautrinti vietinius žmones ir vienytis kartu geriems darbams.
Vėliau, savo parapijų komandose turėjome laiko diskutuoti apie parapijiečių įtraukimą ir įsitraukimą į veiklas, gryninomės, kokiomis priemonėmis dienos centrų bendruomenės gali įtraukti kitus į savo veikimą. Parapijų komandos diskutavo apie galimybes plačiau kalbėti apie parapijos bei dienos centro veiklą regioniniuose laikraščiuose ar internetinėse paskyrose. Žinoma, taip pat svarbu kurti bendras šventes ir renginius bei kartu švęsti liturgiją ir tokiu būdu auginti bendrystę, kuri maitina ir motyvuoja stengtis dėl kitų. Visa tai išsigryninę vidurdienį meldėmės šventose Mišiose, kurios buvo aukojamos Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.
Paskutinė dienos dalis buvo skirta savanoriškai veiklai: gilinomės į teorinę medžiagą paremtą Vilniaus arkivyskupijos Carito patirtimi. Buvo svarbu prisiminti pagrindinius dalykus apie savanorių kvietimą, priėmimą, sąlygas, kurios būtinos norint, kad savanoriai veiktų, jų motyvavimą ir atsisveikinimą. Pranešimo metu diskutavome, klausėme ir tikslinomės, dalijomės savo aktualijomis ir realybe.
Nuoširdžiai džiaugiamės susitikimu ir iš jo kilusiomis idėjomis, pavyzdžiui bendromis parapijų rekolekcijomis ir tolimesniu darbuotojų bendradarbiavimu. Jautėme didžiulį poreikį po nelengvų metų tiesiog susitikti ir būti kartu. Dėkojame Ignalinos parapijos klebonui Vidui, darbuotojoms ir savanorėms už šiltą ir nuoširdų priėmimą bei susitikimo iniciatyvą, o Švenčionių ir Švenčionėlių komandoms už aktyvų dalyvavimą.
Šaltinis: https://vilnius.caritas.lt/bendrystes-kryptis-ignalina-svencionys-svencioneliai/