Pirmasis skaitinys (Sir 15, 15–20)
Laikytis įsakymų reikia tik noro,
ir vykdyti Viešpaties valią pajėgsi.
Ugnis ir vanduo pasirinkti tau duota:
ištiesk savo ranką į tai, ko geidauji.
Gyventi ar mirti sau pats žmogus lemia,
nes ko tik jis geidžia, laisvai ir pasiekia.
Labai išmintingas yra mūsų Viešpats:
jis didis, galingas ir regintis viską.
Maloniai jis žvelgia į tuos, kur jo bijo,
ir žino kiekvieno žmogaus visus darbus.
Jis niekam neliepia daryti ką bloga
ir niekaip neverčia ką nors nusidėti.
Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 1–2. 5–6. 17–18. 33–34)
- Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina.
Laimingi, kurių nepeiktinas kelias,
kurie pagal Dievo įsakymus eina.
Laimingi, kas laikos jo žodžių,
kas iš širdies jojo ilgis. – P.
Lai būna mano vienintelis kelias:
žiūrėt tavo valios.
Niekuomet nepatirsiu aš gėdos,
jei nuostatus tavo svarstysiu. – P.
Suteik savo tarnui malonę, tai aš gyvensiu
ir tavo mokslo laikysiuos.
Akis man atverki,
kad stebuklus tavo mokslo regėčiau. – P.
Parodyk man, Dieve, savo įstatymų kelią,
ir kaip atlygio aš jo laikysiuos.
Suteik įžvalgumo pildyt tavo Teisyną
ir nuoširdžiai jo laikytis. – P.
Antrasis skaitinys (1 Kor 2, 6–10)
Broliai!
Mes tobuliesiems skelbiame išmintį, tačiau tai ne šio pasaulio ir ne praeinančių šio pasaulio valdovų išmintis.
Mes skelbiame slėpiningą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas yra nuo amžių paskyręs mums išaukštinti. Jos nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes, jei būtų pažinę, nebūtų garbingiausiojo Viešpaties nukryžiavę. Bet skelbiame, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į galvą neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“.
Dievas mums tai apreiškė per Dvasią, nes Dvasia visa pažįsta, net Dievo gelmes.
Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)
- Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.
Evangelija (Mt 5, (17–19). 20–22a. (22b–26). 27–28. (29–32). 33–34a. (34b–36). 37)
Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
[„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.
Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.
Taigi sakau jums:]
Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę.
Jūs esate girdėję, kad jūsų protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme.
[Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi!’, turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: ‘Kvaily!’, tas smerktinas į pragaro ugnį.
Jei neši dovaną prie altoriaus ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie altoriaus, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada, sugrįžęs, aukok savo dovaną.
Greitai nusileisk savo ieškovui, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui, ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko.]
Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.
[ Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranką gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą.
Taip pat pasakyta: ‘Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą’. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja.]
Taipogi esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite (.)
[nei dangumi, nes jis Dievo sostas, nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. Neprisiek nei savo galva, nes tu negali nė vienintelio plauko padaryti, kad jis būtų baltas ar juodas.]
Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.