Pirmasis skaitinys (Išm 6, 12–16)
Spindėt išmintis niekada nepaliauja.
Kas išmintį mėgsta – ją greitai išvysta,
ir kas jos paieško – lengvai ją suranda.
Visiems, kur jos trokšta,– pati apsireiškia.
Kas ieško jos rytą – be vargo mažiausio
atranda ją sėdint prie pat savo durų.
Mąstyt apie ją – tai tikrasis gudrumas;
kas budi dėl jos – to vargai nebespaudžia.
Pati išmintis pasistengia surasti,
kas vertas jos būtų. Ji draugiškai eina
sutikti kiekvieno, kuris tik jos ieško.
Atliepiamoji psalmė (Ps 62, 2–8)
- Ilgis tavęs mano siela, Viešpatie, mano Dieve!
O Dieve,– tik tu mano Dievas,
nuoširdžiai tavęs ieškau.
Ilgis tavęs mano siela,
trokšta tavęs ir mano kūnas,
kaip ištroškus dykynė, be vandenio žemė. – P.
Šventykloj apie tave aš svajoju:
malonu man matyti tavo galią, tavo didybę.
Už gyvastį tavo malonė brangesnė,–
šlovins tave mano lūpos. – P.
Girsiu tave, kol gyvensiu,
savo rankas į tave tiesiu.
Pertekusi džiugesio bus mano siela,
mano lūpos žavėsis, teikdamos šlovę. – P.
Svajoju apie tave atsigulęs,
nubudęs ir naktį mąstysiu.
Tu mano rėmėjas,
aš krykštauju sparnų tavo pavėsy. – P.
Antrasis skaitinys (1 Tes 4, 13–18)
Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo. Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų.
O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.
Posmelis prieš evangeliją (Mt 24, 42a. 44)
- Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę,
nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite. – P. Aleliuja.
Evangelija (Mt 25, 1–13)
Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą:
„Su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo.
Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’. Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’.
Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!’ O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’
Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.